Siekdami, kad registracija į Vilniaus mokyklas nuo kovo 1 d. vyktų sklandžiai, Vilniaus miesto savivaldybės specialistai parengė atsakymus į dažniausiai užduodamus tėvų klausimus.
1. Mano vaikas šį rugsėjį pradės lankyti pirmąją klasę. Kur turėčiau pateikti prašymą lankyti mokyklą?
Nuo kovo 1 dienos prašymą lankyti mokyklą galima bus pateikti elektroniniu būdu. Todėl tėvams nebereikės būriuotis prie mokyklų, norint užrašyti vaiką į mokymo įstaigą, o užpildytą paraišką patogiai pateikti tiesiog internetu. Nuoroda į registracijos sistemą bus paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje.
2. Iki kada galima teikti prašymus mokytis mokykloje?
Prašymai teikiami nuolat. Prašymus ateinantiems mokslo metams rekomenduojama užpildyti iki š. m. gegužės 26 d.
3. Ar galima prašymą pateikti mokykloje?
Popierinių prašymo formų nebeliks, tačiau tie tėvai, kurie neturi galimybės namuose užpildyti prašymo elektroniniu būdu, galės tai padaryti atvykę į bet kurią mokyklą. Kiekviena mokymo įstaiga paskirs atsakingą asmenį, kuris tėvams padės užpildyti registracijos formą internete. Į mokyklą atvykę tėvai, kurie neturi/negali pateikti prašymo internetu iš namų ar kitos vietos, galės kreiptis į mokyklos raštinę ir atsakingas žmogus padės tai padaryti bei palydės prie darbo vietos su kompiuteriu. Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centre registracija nevyks.
4. Kokius dokumentus reikia pateikti, registruojant vaiką į mokyklą?
Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys leisti vaiką į pirmąją klasę, pateikia: nustatytos formos prašymą, kurį pildo internetu, vaiko gimimo liudijimo originalą ir kopiją (kopiją galima prisegti prie prašymo), dvi vaiko dokumentines nuotraukas, priešmokyklinio ugdymo pasiekimų ir pažangos įvertinimo rekomendaciją ar kitą priešmokyklinio ugdymo programos baigimą patvirtinantį dokumentą; brandumą mokyklai patvirtinančią rekomendaciją, jei tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 7 metai, pirmumo kriterijus patvirtinančius dokumentus ir sveikatos pažymą. Visus šiuos dokumentus bus galima prisegti kaip priedus prie elektroninės registracijos prašymo formos.
5. Jeigu užpildysiu prašymą kovo 1 d. – ar mano vaikas sąrašuose bus pirmas?
Prašymo priėmimo laikas neturės jokios įtakos pirmumui, o registracija į bendrojo ugdymo įstaigas vyks nuolat. Užpildžius prašymą kovo 1 d., ar balandžio 15 d. – įtakos pirmumui eilėje tai neturės. Todėl raginame tėvus neskubėti, gerai įvertinti mokyklas, kurias nori pasirinkti.
6. Kas turės pirmumo teisę patekti į konkrečią mokyklą? Juk gali būti atvejų, kad norinčiųjų mokytis konkrečioje mokykloje bus daugiau, nei ji gali priimti?
Pirmumo teisę patekti į mokyklą turės tų tėvų vaikai, kurie yra bent prieš dvejus metus deklaravę savo gyvenamąją vietą. Taip pat šis pirmumo kriterijus taikomas mokiniams, kurių vieno iš tėvų (teisėto globėjo ar rūpintojo) ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje įsigytame ar išsinuomotame būste, kuriame faktiškai gyvenama. Nuomos atveju nuomos sutartis turi būti užregistruota Registrų centre.
7. Ar pirmumo teisę leisti į mokyklą vaiką turės šeima, kurios vienas ar keli vaikas jau lanko tą ugdymo įstaigą?
Pagal priėmimo tvarkos aprašą, vaikas, kurio broliai ar seserys jau mokosi mokykloje, turi pirmenybę prieš kitus vaikus.
8. Kaip šeimai pateikti dokumentus apie deklaruojamą gyvenamąją vietą, jeigu ji, pavyzdžiui, gyvena nuomojamame bute ir nuomininkai nėra davę sutikimo tame bute deklaruoti gyvenamąją vietą?
Tartis su nuomotoju (būsto savininku), sudaryti nuomos sutartį ir ją registruoti Juridinių asmenų registre.
9. Ar savivaldybė vykdys atranką į mokyklas?
Vilniaus miesto savivaldybė centralizuotai surinks prašymus, pateiktus elektroniniu būdu ir perduos juos ugdymo įstaigoms, kurios toliau savarankiškai vykdys atranką, kaip tai buvo daroma ir anksčiau.
10. Kiek mokyklų galima bus rinktis pildant prašymą?
Pateikdami prašymą ir rinkdamiesi mokyklą, kurią lankys jų vaikas, tėvai galės nurodyti iki penkių bendrojo ugdymo įstaigų – mokyklą, kuri yra priskirta pagal gyvenamąją teritoriją ir keturias mokyklas, į kurias taip pat norėtų leisti savo vaiką. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus gyvenamąjį adresą, mokykla, priskirta pagal gyvenamąją teritoriją, bus nurodyta automatiškai.
11. Kodėl pagal gyvenamąją vietą galima rinktis tik vieną mokyklą?
Priėmimas į mokyklas ir mokyklų aptarnavimo teritorijos yra du skirtingi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai. Kiekvienas tėvelis, norintis, kad jo vaikas būtų priimtas į mokyklą, turi pateikti prašymą, kuriame gali nurodyti iki penkių pageidaujamų lankyti mokyklų. Mokyklų aptarnaujamos teritorijos nustatytos todėl, kad toks reikalavimas numatytas Švietimo įstatyme bei Švietimo ministerijos patvirtintame priėmimo į mokyklas apraše. Vilniaus miesto mokyklų aptarnaujamų teritorijų žemėlapis sudarytas tokiu principu, kad kiekvienam adresui Vilniaus mieste yra priskirta konkreti viena mokykla. Toks suskirstymas galiojo ir ankstesniais metais.
12. Kokiu principu paskirstytos gatvės ir mokyklos?
Mokyklų aptarnavimo teritorijos mokykloms yra nustatytos teritoriniu, o ne gatvių principu. Anksčiau galiojęs teisės aktas mokykloms priskirdavo atskiras gatves, o tai nėra pats patogiausias būdas dideliam, nuolat besikeičiančiam ir moderniam miestui, nes gatvių pavadinimai, netgi naujos gatvės atsiranda ne tik ruošiantis rugsėjo 1 d., o nuolatos, todėl buvo siekiama sukurti tokį teisinį reguliavimą, kurio nereikėtų keisti kiekvieną kartą Vilniaus mieste, atsiradus naujai gatvei ar pastačius naują gyvenamą namą.
Taip pat Vilniaus mieste yra gatvių, kurios yra labai ilgos, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvė, kuri driekiasi per visą miestą. Tad daliai moksleivių patogiau lankyti Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnaziją, kitiems arčiau – Vilniaus Jeruzalės progimnazija.
Mokyklų teritorijos parengtos atsižvelgiant į tai, kiek konkrečioje teritorijoje yra deklaruotų vaikų, kurie rugsėjo 1 d. turėtų atverti mokyklos duris, taip pat įvertintas mokyklų projektinis pajėgumas, kiek naujų mokinių jose galėtų mokintis ir kiek mokosi šiuo metu, todėl pagrindinis žemėlapio tikslas ne tik nustatyti patogiai pasiekiamą mokyklą, bet ir šioje teritorijoje gyvenantiems vaikams suteikti pirmenybę patekti į tokią mokyklą.
13. Ką daryti, jeigu tėvai nenori leisti vaiko į mokyklą, kuri priskirta pagal gyvenamąją teritoriją?
Registruojantis pasirinkti keturias norimas lankyti mokyklas, į kurias norėtų leisti savo vaiką, o penktąją pasirinkti tą mokyklą, kuri priskirta. Vilniaus miesto savivaldybė siekia, kad ugdymo kokybė augtų visose mokyklose. 2017 m. numatytas beveik penktadaliu didesnis finansavimas mokykloms. 2017 metais standartizuotus testavimus vykdys viso miesto mokyklos, tad bus galima lyginti ir ugdymo pasiekimus skirtingose mokyklose. Nuo šių metų bus tiriamas kiekvienos mokyklos mikroklimatas ir moksleivių fizinis aktyvumas, savivaldybė analizuos duomenis apie individualius rezultatų pokyčius mokyklose.
14. Prašyme galima nurodyti keturias mokyklas, kurios nėra priskirtos pagal gyvenamąją teritoriją, tačiau kokia tikimybė į jas patekti?
Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta pagal gyvenamąją vietą, priklausys nuo to, ar visi mokyklos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Jeigu bus laisvų vietų, šie mokiniai bus priimti į norimą mokyklą. Bet kuriuo atveju vietos mokyklų užteks visiems Vilniaus mieste gyvenantiems vaikams.
15. Jeigu mano vaikas pereina į aukštesnę klasę toje pačioje mokykloje, ar taip pat reikia pateikti prašymą elektroniniu būdu?
Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą (penktą, devintą (I gimnazijos) ar vienuoliktą (III gimnazijos) klasę) toje pačioje mokykloje, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.
16. Kada bus skelbiama informacija, ar vaikas pateko į mokyklą? Kur ją galima bus rasti?
Preliminarus priimtų mokytis mokinių sąrašas bus skelbiamas mokyklų interneto svetainėse birželio mėn.
17. Ar tėvai, kurių vaikai yra baigę priešmokyklinio ugdymo grupę toje pačioje mokykloje, kurioje nori lankyti ir 1 klasę, vis tiek turi pildyti prašymą internetu?
Taip. Visi, pageidaujantys pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą (1 klasė), prašymus pildo internetu per elektroninę prašymų registracijos sistemą.
18. Ar galime prašyme nenurodyti mokyklos, kuri priklauso pagal aptarnavimo teritoriją?
Rekomenduojama nurodyti ir mokyklą, kuri priskirta Jūsų gyvenamajai vietai bei kitas mokyklas, į kurias norėtumėte vaiką leisti mokytis.
19. Jei mokykla turi kelis filialus, ar galima bus sistemoje pažymėti kurį filialą pageidaujama lankyti? Ar tokie pageidavimai teikiami priėmimo komisijai kartu su pirmumo kriterijus patvirtinančiais dokumentais?
Taip. Prašymų skiltyje bus laukas „specifiniai pageidavimai“.
20. Ar pildant prašymą mokykloje, vaikas turės pirmenybę?
Registracija namuose ar mokykloje – lygiavertės, prašymas pildomas internete, tai neturės jokios įtakos vaiko pirmumui eilėje. Galimybė registruoti vaiką mokykloje sudaryta tam, kad prašymą pateikti internetu galėtų tie tėvai, kurie namuose neturi kompiuterio ar prieigos prie interneto.
Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą galite rasti ČIA
Mokyklų teritorijų žemėlapį rasite ČIA
Jeigu neradote atsakymo į rūpimą klausimą, prašome kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus specialistę Aldoną Navickienę telefonu (8 5) 211 2389 arba el.p.
aldona.navickiene@vilnius.lt
