„Aš Lietuva“ – tai pirmasis Lietuvos kino istorijoje filmas, sukurtas naudojant 360 laipsnių filmuojančią TITAN kamerą, leidžiančią žiūrovui realistiškai patirti paukščio skrydį atsiduriant rodomoje erdvėje. Antrokai kartu su mokytoja Viktorija ir mokytojo padėjėja Irena, keliavo kerinčio grožio giriomis, miškais ir kopomis, jūra, ežerais, upėmis ir upeliais. Skrido virš pilių ir piliakalnių, dvarų ir vienuolynų, bažnyčių, miestų bei modernios architektūros objektų.
Tai buvo nerealu! Visi liko sužavėti Lietuvos grožiu! 🙂

Gruodžio 22 d. 3B klasės mokiniai su mokytojomis Virginija ir Larisa lankėsi Markučių dvaro gyvenamajame name – muziejuje. Apžiūrėjo 6 autentiškai apstatytus XIX a. baldais (nemažai jų puošti Puškinų giminės herbais) kambarius. Grožėjosi muziejuje esančiais paveikslais, knygomis, nuotraukomis, indais.  Visi mokiniai vadovaujami edukatorės susikūrė savo šeimos herbus.

3B klasės mokinės Adelės iniciatyva atvežėme dovanėlę į dvarą. Tai pačios mergaitės pagamintas žaisliukas margutis Markutis. Jis greitai papildė Kalėdinių žaisliukų kolekciją ir buvo pakabintas ant dvare esančios eglutės.

Garsiausias visų laikų Lietuvos valdovas Vytautas Didysis buvo Vilniaus katedros geradarys, šios šventovės požemiuose jis buvo palaidotas, čia įamžintas jo atminimas. Ekskursijos metu, mokiniai buvo supažindinti su žymiuoju kunigaikščiu, jo epocha, katedros paveldu. Antrokai iš pradžių apžiūrėjo katedrą, Vytauto atminimo ženklus, pabuvojo požemiuose, o po to žiūrėjo animacinį filmuką, sprendė interaktyvų dovanų galvosūkį, dėliojo katedros konstruktorių, bandė suprasti, kaip ji atrodė prieš 600 metų. Taip pat fotografavosi su teminiais atributais.

Lapkričio 30 d. „Atžalyno“ mokyklos-darželio 2a klasės mokiniai kartu su mokytoja Vaida Dzekunskiene ir mokytojo padėjėja Alena Sakalauskiene vyko į Adomo Mickevičiaus biblioteką. Ten dalyvavo edukacijoje „Sekliai bibliotekoje“.

     Ši edukacija – tai komandinis literatūrinis žaidimas. Jos metu mokiniai buvo supažindinti su biblioteka ir jos teikiamomis paslaugomis bei literatūros žanru – detektyvu, buvo skatinami nagrinėti literatūrą ir kūrybiškai ją interpretuoti.

,,Atžalyno” mokyklos-darželio antrokai turėjo galimybę iš arti susipažinti su afrikinėmis sraigėmis. Jas parodyti atvežė afrikinių sraigių veislyno savininkas iš Kauno Audrius Kasiukevičius.

     Edukacijoje dalyvavo 2a ir 2b klasių mokiniai kartu su mokytojomis Vaida Dzekunskiene ir Viktorija Vasilionok. Sraigių veislyno savininkas Audrius papasakojo apie afrikinių sraigių auginimą, priežiūrą, mitybą. Vaikai sužinojo daug įdomių dalykų – kaip jos kvėpuoja, kada miega, kaip deda kiaušinius, kiek metų gyvena, ar turi dantis…

      Veislyno savininkas paaiškino, kad sraigės yra nuostabios augintinės – jokio kvapo, jokio garso (išskyrus vakarienės metu daržovių kramtymą), nėra plaukų ar šerių, nereikia vedžioti rytais… Per vakarienę jo augintinės suėda apie 10 kg morkų arba kitokių daržovių. 

      Labiausiai vaikams patiko apžiūrėti sraiges iš arti, jas paglostyti.

      Otfrydas Proisleris- vienas ryškiausių vaikų rašytojų, kurio knygomis domisi ir “Atžalyno” mokyklos-darželio antraklasiai. Siekdami giliau pažinti minėtą rašytoją ir jo kūrybą, 2a klasės mokiniai kartu su mokytoja Vaida Dzekunskiene nuvyko į Vilniaus kamerinį teatrą, kuriame žiūrėjo spektaklį “Plėšikas Hocenplocas 2”.

      Spektaklyje antrokai regėjo Otfrydo Proislerio knygų “Plėšikas Hocenplocas” personažus, jų krečiamas išdaigas, klausėsi šviesaus atminimo aktoriaus ir bardo Sauliaus Mykolaičio dainų. Netrūko juoko ir plojimų.  Gera nuotaika vaikus lydėjo visą likusią dienos dalį.

      Spektaklio metu antraklasiai ne tik patyrė teigiamas emocijas, giliau susipažino su Otfrydo Proislerio kūryba, bet mokėsi ir vaidybos meno.

2A klasės mokiniai kartu su mokytoja Vaida Dzekunskiene ir mokytojo padėjėja Alena Sakalauskiene lankėsi Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Tarp 600 metų skaičiuojančių sienų, senovinių baldų ir paveikslų slepiasi raganos, grifonai, kentaurai, net šunys ir ereliai.

     Kazio Varnelio namai-muziejus yra pats tikriausias paslapčių labirintas, kuriame klaidžiojo ir mūsų antrokai. Jie tapo sekliais ir žaidė smagų žaidimą SURASK! Mokiniai klausėsi gidės pasakojimo apie muziejuje esančius abstrakčius meno kūrinius, įvairius senovinius daiktus, patys juos atidžiai tyrinėjo, kortelėse žymėjo surastus objektus ir paveikslų fragmentus.

    Žaisdami antrokai susipažino su muziejaus taisyklėmis, suprato muziejaus svarbą, pagilino istorines žinias, lavinio vaizduotę, sustiprino kūrybines galias.

      2a klasės mokiniai turėjo ypatingą dieną. Svečiuose apsilankęs Ernesto tėtis Aleksandras mokiniams padovanojo puikią pasaulio pažinimo pamoką. Pusantros valandos trukmės užsiėmimas prabėgo lyg trumpa įspūdinga akimirka. Per šį įdomų laiką mokiniai ir klasės  mokytojai įgijo daug naujos informacijos apie miškus, medžius, medieną. Sužinojome apie Lietuvoje vyraujančias medžių rūšis, gėrėjomės raminančiu pušų kvapu, supratome, kodėl kertami medžiai, kam jie naudojami. Regėjome ir lytėjome įvairius medžio dirbinius. Išgirdome faktą, jog medžiai bendrauja tarpusavyje ir net su žmonėmis, o už gerus darbus jie dosniai atsilygina.

     Pažintis su miškais ir mediena tęsėsi Vilniaus medienos centre, kuriam vadovauja pats Ernesto tėtis Aleksandras. Jis džiaugsmingai ir maloniai vaikus supažindino su medienos centro lauko teritorija, vedžiojo po sandėlius, pakvietė apsilankyti parduotuvėje. Smalsios vaikų akelės tyrinėjo statybinę, džiovintą, obliuotą, impregnuotą, apdailinę, terasinę, klijuotą ir konstrukcinę medieną, galėjo ją paliesti, pauostyti. Vaikai domėjosi pjūklais, kuriais pjaustoma mediena. Regėjo prietaisą, kuriuo mediena išvaloma. Sužinojo, jog dedant lentas vieną ant kitos, būtina palikti oro tarpus, kad nesusidarytų pelėsis. Tėtis Aleksandras parodė, kur ir kaip yra impregnuojamos lentos, iš kokios medienos statomos pirtys, daromi laiptai, grindys, kubilai.  Regėjo net vabzdžių namukus.

      Ernesto tėvelis paliko daugybę medinių ir saldžių dovanėlių, net knygą apie pasaulio medžius. Nuoširdžiai AČIŪ Ernesto tėčiui! Manau, jog jo pamoka įkvėpė vaikus dar labiau mylėti, tyrinėti gamtą ir rūpintis ja.