Kovo mėnesį Vilniaus ,,Atžalyno“ mokykla-darželis įvairiomis prevencinėmis veiklomis ir idėjomis sutelkė dėmesį į patyčių problemą ir siūlė vaikams būdus bei priemones, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti, kad patyčių mūsų šalyje būtų mažiau.

Kovo mėnesį kiekviena vaikų grupė ir kiekviena klasė vykdė bendrą veiklą, tęsdami grupės, klasės ,,Draugystės knygos“ kūrimą. Vaikai su savo pedagogais aptarė, kaip jie užaugo ir pasikeitė, kaip išmoko vertinti draugą ir draugystę, kaip išmoko padėti greta esančiam draugui, kaip keitėsi vaikų grupės ir klasės santykiai.

Psichologė Božena Ragelienė su Emocijų lėle ,,Laiminga“ priešmokyklinukus ir pirmokus mokė malonių ir šiltų žodžių, kurie pralinksmina ir padeda pasijusti gerai. Kartu su Emocijų lėle vaikai galvojo, ką gero gali padaryti savo rankomis. Vaikai prisiminė, kad rankomis gali pamojuoti vieni kitiems, gali pakelti nykščius į viršų, suploti delnais, ranka pakviesti vaiką žaisti kartu. Kuo daugiau mokėsime gerų darbų ir gerų žodžių, tuo mažiau bus patyčių ir laimingesni bus visi vaikai.

Trečių klasių mokiniai su psichologe Božena žiūrėjo animacinį filmuką ,,Skriaudėjo šokis“. Vaikai išmoko atpažinti žodinių ir fizinių patyčių formas. Diskusijų metu aptarėme kaip tinkamai reaguoti į patyčias ir į ką kreiptis pagalbos. Priėjome su mokiniais išvados, kad patyčių skausmą ramina nuoširdus pokalbis su vaiku.

Ketvirtokams buvo pristatytos tarptautinio projekto ,,Draugystė be sienų“ jaunųjų aktorių suvaidintos situacijos. Mokiniai mielai dalyvavo pokalbyje, situacijų aptarime, siūlė savo būdus patyčioms stabdyti. Vėliau turėjo galimybę pamatyti profesionalių jaunųjų aktorių suvaidintą konstruktyvų konkrečiai patyčių situacijai sprendimo būdą. Kartu su ketvirtokais aptarėme, kad parodytas palaikymas žeminamam žmogui gali sustabdyti patyčias, o įskaudinimą geriausiai gydo atsiprašymas.

Kovo 18 d. mokyklos-darželio psichologė ir socialinė pedagogė kėlė kvalifikaciją, dalyvaujant nacionalinėje konferencijoje ,,BE PATYČIŲ 365“, kurios metu buvo pristatyti patyčių prevencijos ir intervencijos aktualijos.

Kovo mėnesį psichologė atliko 3-4 klasių mokinių anoniminę apklausą apie patyčias.

Socialinė pedagogė Dominika Novickienė  vedė pamokas, didinančias mokinių supratimą patyčių tema. Įdomu tai, kad jau priešmokyklinio amžiaus vaikai turi tinkamas nuostatas,kad patyčios nėra gerai, jos gali pasireikšti tiek tiesiogiai, tiek ne, vaikai gerai jas atpažįsta. Pastarieji mielai dalyvavo įvairiose veiklose, įdėmiai klausėsi pasakojimų apie „musę, kuri viską stebi“, diskutavo apie tai, kaip išvengti patyčių, bei gamino draugystės mandalą. Klasėse mokiniai buvo skatinami pasakoti apie savo laisvalaikį, pomėgius, svajones ir mokinosi dėmesingai klausytis ir gerbti kalbančiuosius draugus, priimti kitų unikalumą. Filmo apie paukščius peržiūros metu įsisavinome ne tik patarlę „nekask kitam duobės, nes pats įkrisi“, bet ir ieškojome būdų, kaip pasielgti įvairiose situacijose, būnant abiejose patyčių pusėse. Nuoširdžių pokalbių dėka sužinojome, kaip patys mokiniai mato patyčių reiškinį. Iš tiesų, buvo mokinių, išdrįsusių prisipažinti kartais ir pačiam kilus norui pašiepti kitą, tačiau tuo pačiu ir labai siekiančiu keistis, būti geresniu žmogumi. Išmokome jei reikia ir atsiprašyti,  tvirtai sakyti STOP patyčioms, ir apsiginti nuo patyčių „viruso“, nepalaikant žeidžiančių žodžių, ar veiksmų, neatstumiant bendraamžių, o stengiantis kurti tinkamą emocinę aplinką sau ir kitiems.

Prie šių prasmingų psichologės Boženos ir socialinės pedagogės Dominikos veiklų prisijungė visi mokyklos mokytojai, bendruomenė – paminėdami svarbią ir prasmingą ŽEMĖS DIENĄ.

Kovo 20-tą dieną, pradinių klasių mokiniai, Žemės dieną paminėjo netradiciškai. 1-4 klasių mokiniai ir jų mokytojai integruotų pamokų metu kalbėjo apie žemės taršą ir „sveikos“ žemės išsaugojimą. Pirmiausia buvo „pasodinta“ žalia pieva, „užaugintas“ medis ir „pripildyta“ mėlyna jūra. Kodėl medis ir vanduo? Nes tai – gyvybės simboliai. Kad medis greičiau sužaliuotų, ant žalių lapelių visi mokiniai rašė palinkėjimus žemei, augalams, žmonėms ir gyvūnams. Pirmokai rūpinosi, kad pievelėje apsigyventų boružėlės, kirmėlaitės, o jūroje vėžliukai ir jūrų arkliukai. Antrokai bundančiam pavasariui atnešė margaspalvius drugelius, o jūrai aštuonkojus. Trečiokai „pasikvietė“ pavasarinį grįžtančių paukščių ir bičių būrį, jūroje paleido delfinų ir žuvyčių šeimas. Taip pat, ant laivelių rašė būdus, kaip išsaugoti švarų vandenį. Ketvirtokai pasirūpino, kad pievoje lakstytų ežiukai, ir jūroje plaukiotų vėžiukai. Rašė trumpas pasakas apie bundančią gamtą, pavasarį, paukščius ir paleido plaukti dangumi. Visi džiaugėmės pabudusiu pavasariu ir banguojančia jūra.

Kovo 24-ąją visame pasaulyje minima tuberkuliozės diena. Kvėpavimo organų tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija  1882 m. pirmą kartą atrasta R. Kocho , plintanti per orą . Pagrindinis TM šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti.

1908m. Kovo 24-ąją  pirmą kartą  buvo paminėta tarptautinė tuberkuliozės diena, kuri dėl šią ligą simbolizuojančios ramunės pavadinta „Baltosios ramunės“ diena.

Mūsu mokyklos-darželio vaikai padarė soda iš baltų ramunių kad priminti žmonėms kad tokia liga egzistuoja kad į yra pavojingą ir kad mes turim saugoti savo sveikatą .

Sveikata pats brangiausias dalykas pasaulyje.