Išaušo birželio 13–oji – paskutinė stovyklos ,,Draugaukime“ diena. Stovyklautojai rinkosi kiek anksčiau nei įprastai. Jau po aštuntos valandos mokytojas Romas Vorevičius ir šaunus studenčių duetas – Brigita ir Indrė – autobusu išriedėjo Trakų link. Po valandėlės, praleistos kelyje, gausus atžalyniečių kolektyvas svečiavosi natūralios gamtos apsuptame alpakų ūkyje. Pažintinėje ekskursijoje stovyklos dalyviai buvo supažindinti su mielais gyvūnais – alpakomis. Padrąsinti šeimininkų, jie galėjo alpakas glostyti, apkabinti, maitinti atvežtomis vaišėmis (morkomis ir obuoliais), net jas vedžioti. Alpakų augintojai atžalyniečiams papasakojo apie tai, iš kur kilo ir kaip į Lietuvą pateko pirmosios alpakos, kam naudojama jų vilna, atskleidė mielų gyvūnų tarpusavio bendravimo ypatumus. Ne tik alpakos džiugino vaikų širdeles, bet ir kiti ūkio gyventojai – šunys. Į didelius keturkojus teko žvelgti iš šalies, o mažuosius vaikai galėjo palaikyti, paglostyti.

Jaukiame alpakų ūkyje vaikai buvo apdovanoti stovyklos diplomais, saldžiais prizais ir nuotraukomis, kuriose užfiksuota jauki akimirka iš stovyklos „Draugaukime“ gyvenimo. Mokykloje stovyklautojai dalijosi patirtais įspūdžiais, dėkojo vieni kitiems už šauniai praleistą laiką stovykloje, linkėjo geros vasaros. Buvo laimingi, kad dešimt dienų praleido įdomiai, prasmingai, praplėtė draugų ratą, daug ką sužinojo, todėl galės ir kitiems papasakoti. Šiek tiek liūdėjo, kad atėjo metas išsiskirti… Tačiau, anot liaudies išminties, „kas turi pradžią, tai turi ir pabaigą“. O juk „viskas yra gerai, kas gerai baigiasi“.

AČIŪ stovyklos organizatoriams mokytojams Ingai Baublienei, Vaidai Dzekunskienei ir Romui Vorevičiui!